BIM pritaikymo patirtis istorinių objektų atkūrimo projektuose

1997 m. įkurta projektavimo įmonė Uostamiesčio projektas vienija stiprią architektų ir konstruktorių komandą, kuri projektuoja įvairios paskirties pastatus, inžinerinius statinius, ruošia naujos statybos, rekonstravimo, restauravimo, teritorijų planavimo projektus. „Uostamiesčio projekto“ darbuotojai dirba naudodami pažangiausias projektavimo technologijas, kurios padeda realizuoti pačias nerealiausias idėjas, susidoroti su sudėtingiausiomis užduotimis. „Rengiant projektus visada norisi kiekvieną akimirką matyti visumą, sistemą. BIM technologija suteikia tokią galimybę. Tai modernus, šiuolaikinis projektavimo instrumentas, leidžiantis dirbti greitai ir be klaidų,“ sakė Laimonas Bogušas, UAB „Uostamiesčio projektas“ architektas – urbanistas. Jis yra vienas iš neeilinio projekto „Klaipėdos piliavietės atkūrimas“ bendraautorių. Šį projektą norime pristatyti išsamiau, nes planuojamas atkurti objektas yra išskirtinis visos Lietuvos mastu.

APIE PROJEKTĄ

Klaipėdos piliavietės atkūrimo projektas vykdomas 3 etapais. UAB „Uostamiesčio projektas“ komanda parengė visus etapus apimančią koncepcinę dalį ir pirmojo etapo techninį projektą. Šiuo metu vykdoma šio etapo realizacija, baigiamas rengti darbo projektas, tuo pačiu ruošiamasi tolimesniems projektavimo darbams.

Pirmasis Klaipėdos piliavietės atkūrimo etapas apima išlikusių autentiškų pilies mūrų fragmentų ir grindinių restauravimą, dalies gynybinių pylimų atkūrimą, teritorijos sutvarkymą.

Techninis projektas rengtas 2010.06-2011.06 laikotarpiu. Nuo 2012.06 vykdoma projekto realizacija, rengiamas darbo projektas.

Projekto rengėjams teko atlikti šias užduotis:

  • parengti teritorijos sutvarkymo sprendinius, apdoroti didelius informacijos kiekius;
  • būtina integruoti projektą į istoriškai susiformavusią urbanistinę aplinką;
  • reikėjo atlikti erdvinius kuriamų objektų vaizdus, tinkamus projekto reprezentacinei medžiagai ruošti.

Ruošiant šį projektą, nuo pat pirmųjų žingsnių teko dirbti su dideliu pradinių duomenų kiekiu, istorine medžiaga. Buvo svarbu rasti patogų būdą informacijai „suvaldyti“ ir kokybiškam rezultatui gauti. Projektuojant geometrinių landšafto elementų – gynybinių pylimų – restauravimą, teko dirbti trimatėje erdvėje, buvo reikalingi erdviniai kuriamų objektų vaizdai. Be to, vienu metu buvo projektuojami atskiri komplekso elementai, tačiau būtinai reikėjo išlaikyti vieningą projekto sistemą. Dėl šių priežasčių nuspręsta dirbti naudojant BIM technologiją. Projekto rengėjai piliavietės modelius kūrė su BIM platformos programine įranga Autodesk Revit Architecture, taip pat kai kuriems projektavimo darbams buvo naudojama AutoCAD programa.

PROJEKTO REZULTATAI

Piliavietės atkūrimo 1 etapo techniniame projekte suprojektuoti 3 statiniai:

  1. Klaipedos piliavietes atstatymo projektas-31500 m2 ploto archeologinių atodangų apsaugos statinys, pakeisiantis esamas atviras medines stogines. Suprojektuotos eksponuojamų archeologinių atodangų apšvietimo, mikroklimato kontrolės sistemos.
  2. Atkuriamo šiaurinio pylimo vidinėje erdvėje suprojektuota funkcionali 2 lygių, 1.600 m2 ploto, muziejaus ekspozicinė erdvė.
  3. Atkuriamo rytinio pylimo vidinėje erdvėje suprojektuota 300 vietų konferencijų salė, į kurios erdvių struktūrą integruotas esamas požeminis II pasaulinio karo laikų sandėlis. Bendras salės su pagalbinėmis patalpomis plotas – 1.200 m2.

UAB „Uostamiesčio projektas“ parengė ir visos teritorijos sutvarkymo sprendinius. Suprojektuotas esamų ir atkuriamų gynybinių pylimų – bastionų ir kurtinų – išorinis apšvietimas, dangomis pažymėtas viso pilies pastato kontūras su plano struktūra. Bendras suprojektuotos teritorijos plotas – 60.000 m2.

Naudojamos BIM technologijos padėjo laiku ir kokybiškai atlikti daugybę darbų:

  • 1etapas_1 (Small)parengtas tikslus ir detalus projekto informacinis modelis kartu su jį supančia aplinka;
  • paruošta projekto dalių techninė dokumentacija, brėžiniai;
  • paruošti vizualūs sprendinių pristatymai užsakovams, visuomenės atstovams, politikams.

YRA IR DAUGIAU

Tai tik vienas iš pavyzdžių, kad BIM technologijos tinkamos įvairios paskirties pastatams projektuoti. Tarp kitų istorinių objektų atkūrimo projektų, kurių projektavimui buvo pasitelktos ir BIM technologijos, galima paminėti Valdovų rūmų projektą (projektavo PRI).

Gaila, kad šio projekto įgyvendinimui nebuvo taikyta visa BIM sistema ir IPD, kas būtų padėję išvengti tokių didelių projekto įgyvendinimo išlaidų. Tačiau tuo laiku Lietuvoje BIM technologijų taikymas žengė tik pirmuosius žingsnius, ir žinios apie BIM sistemą buvo be galo menkos. Žinant, kad BIM sistemos taikymas padeda sumažinti statybos išlaidas net iki 30%, galima tik įsivaizduoti, kokias sumas tuo metu prarado valstybė.

Tad džiugu, kad BIM technologijomis bei darbo principais domisi ir juos stengiasi taikyti vis daugiau projektavimo bei statybos įmonių Lietuvoje. Norisi tikėti, kad uostamiesčio projektuotojų komandos parengtas Klaipėdos piliavietės atstatymo projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir be išaugusių statybos sąmatų.

Share Button