Nuo BIM iki statybos darbų: kaip iš BIM modelio gauti maksimalią naudą. 2 dalis

Ankstesnėje šio straipsnio dalyje minėjau, kad BIM procesas nesibaigia vien BIM modelio sukūrimu ir projekto brėžinių paruošimu. BIM programos teikia daug didesnes galimybes. Siekiant padidinti BIM technologijų teikiamą naudą reikia kiek įmanoma pratęsti BIM modelio teikiamų galimybių naudojimą. Pasitelkdamas rąstinio namo BIM modelio pavyzdį šiame straipsnyje pamėginsiu paaiškinti, kaip pateikti BIM modelio informaciją gamybai (į CNC stakles) ir statybai tinkama tvarka.

Kaip minėjau šio straipsnio 1-oje dalyje, norint gauti statybai tinkamus duomenis iš rąstinio namo projekto, visų pirma BIM modelyje esančius rąstus reikia atitinkamai sunumeruoti. Tai padaryti galima keliais būdais:

–          pagal sienąlogs by wall (Small) (Custom) –          pagal rąstų vainiko numerįlogs by crown (Small) (Custom)

Numeracija reikalinga, kad būtų galima atpažinti kiekvieną rąstą ir juos supakuoti į konkrečias grupes (kiekvienos sienos ar konkretaus vainiko paketus).

Kitas svarbus etapas – visus rąstus reikia sugrupuoti pagal papildomus požymius, t.y. suteikti prioritetus atsižvelgiant į standartines ir nestandartines pjovimo procedūras. Būna mažiausiai dvejų tipų rąstai: tie, kuriems pakanka standartinių pjovimo operacijų, ir tie, kuriems reikia papildomų pjovimo darbų. Rąstų grupavimas pagal papildomus požymius (priorities) priklauso ir nuo būtinų atlikti pjaustymo operacijų, ir nuo mašinos pjaustymo galimybių: kai kurios mašinos gali atlikti visas pjaustymo operacijas, o kitos daro tik tam tikrus atskirus veiksmus (horizontalias išpjovas, kampų nuopjovas ir pan.). Tad laiko taupymo atžvilgiu rąstai grupuojami pagal šiuos požymius:

  • pirmas prioritetas – standartinis pjovimas su papildomomis pjovimo operacijomis ant skirtingų medžio apdirbimo mašinų. Šiam tipui priskirti rąstai į gamybą leidžiami pirmiausia, nes jiems paruošti reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos;
  • antras prioritetas – standartinis pjovimas.

Kai elementų numeracija ir grupavimas BIM modelyje pabaigiami, ruošiami CNC failai, kurie bus siunčiami į gamybos stakles. Trumpai visą CNC failų kūrimo eigą apibūdina tokia schema:

Exporto i CNC stakles schema

CNC failų skaičius priklauso nuo planuojamų pakuočių skaičiaus, kurį numato projektuotojas / gamintojas, atsižvelgdamas į transportavimo priemonės kubatūrą, vežimų skaičių, surinkimo darbų planavimą (kiek konstrukcijų planuojama surinkti per dieną ar per pusę dienos) ir pan. Kiekvienam pagal prioritetus sudarytam pjovimo sąrašui atliekama optimizacijos procedūra, kuri pjovimo darbų metu padeda sumažinti atliekų kiekius. Naudojant Wood Framing Wall+ galima nurodyti ir pjūklo storį, kad tiksliai žinoti, kiek medžiagos bus išmetama pjaunant.

Optimizavimas priklauso nuo CNC failų kiekio. Kuo daugiau informacijos pateikiama viename CNC faile, tuo geriau veikia optimizacijos programos: galima sutaupyti daugiau medžiagų, kadangi iš vieno rąsto galima išpjauti kelis skirtingų sienų elementus. Tačiau jei suformuojamas vienas CNC failas, mažinamos medžiagų sąnaudos, bet daugiau laiko sugaištama elementų pakavimui. O jei gamybai skirta informacija skaidoma į atskirus CNC failus, optimizacija bus atliekama tik konkretaus vainiko arba sienos pakuotėje (iš vieno rąsto skirtingų sienų elementų išpjauti nebus įmanoma). Kuriant daug CNC failų taupomas darbo laikas, tačiau medžiagų sąnaudos būna didesnės. Bet kokiu atveju, kurdamas failus gamybai gamintojas pasirenka, kas jam svarbiau, ir kuria arba vieną bendrą ar kelis atskirų sienų / vainikų sąrašus:

Logs CNC Export Settings

Atliekant sąrašų optimizaciją, programos „Autodesk Revit“  plėtinys Wood Framing Wall+ aplink angas esančius trumpesnius rąstus sudeda į vieną eilę, surašo jų duomenis (pvz. siena 1-a, vainikas 10, rąstas 1, 2, 3, 4…), žiniaraščiuose pateikia ir medžiagų likučius. Žemiau pateikiamas pavyzdys, kaip atrodo darbo brėžinys, skirtas konkretaus tipo rąstams gaminti:

log shop drawings (Small)

pack (Small)Naudojant AGACAD kuriamus Revit priedus galima lengvai kurti CNC failus, tuo pačiu automatiškai sukuriami ir paruošiami spausdinti gamybai tinkami etikečių failai. Etiketėmis (barkodais) sužymimi visi rąstinio pastato elementai, kurie supjovus pakuojami pagal sieną arba pagal rąstų vainiko numerį.

Svarbu nepamiršti, kad visi rąstai turi būti sužymėti pagal vainiko numerį, o į pjovimo mašiną keliauti atvirkščia surinkimui tvarka, t.y. iš viršaus žemyn, kad pjautų nuo aukščiausiai iki žemiausiai montuojamo elemento. Tokia tvarka padeda užtikrinti, kad pakuotės viršuje atsirastų apatiniai rąstai ir būtų galima sklandžiai surinkti visas statinio dalis (surenkant pastatą nuo viršaus imami elementai dedami apačioj ir taip sklandžiai kylama aukštyn). Todėl gamintojas techniniuose brėžiniuose pakeičia rąstų eiliškumą (reorderina sąrašą), kad pjautų iš viršaus žemyn.

Naudojant įvairius AGA CAD kuriamus Revit plėtinius (pvz. Wood Framing Wall+ ir kitas šios serijos programas), pastato surinkimo brėžiniai generuojami automatiškai: rąstų numeracija brėžiniuose visiškai sutampa su duomenimis etiketėse, kurios po pjovimo darbų klijuojamos ant kiekvieno rąsto, kad būtų aišku, kur šis elementas turi būti montuojamas.

Beje, naudojant AGACAD plėtinius galima paspartinti daug darbo brėžinių ruošimo etapų: rąstų prioritetus Wood Framing Wall+ nustato automatiškai, elementų numeraciją galima paspartinti su Revit priedu Sort Mark, o pakuotes suformuoti su BIM Tree Manager arba Smart Assemblies (priklausomai nuo numatomo pakuotės tūrio).

Taigi BIM modelis gali padėti sumažinti laiko sąnaudas, reikalingas elementams numeruoti, grupuoti,  gamybai optimizuoti, etikečių failams ruošti, statybos darbų veiklai organizuoti ir pan. Taip pat BIM modelyje esanti informacija leidžia išvengti klaidų. Tačiau norint gauti maksimalią BIM teikiamą naudą, reikia mokėti BIM modelį panaudoti tinkamai pagal visų – projektuotojų, gamintojų, statytojų – poreikius.

Share Button

Leave a Reply