Žvilgsnis į BIM iš programinės įrangos pusės. II dalis: Populiariausia programinė įranga Lietuvoje

BIM Manager2Kalbėdamas apie Lietuvos rinką norėčiau išskirti tris skirtingų gamintojų BIM programas, kurios labiausiai tenkina inžinerinių sistemų projektuotojų lūkesčius:

  • kompanijos, sukūrusios populiariausią pasaulyje programą „AutoCAD“, itin daug galimybių teikianti BIM platformos programinė įranga „Autodesk Revit“;
  • antroji, šiek tiek paprastesnė, tačiau tikrai turinti didelį potencialą programinė įranga DDS-CAD;
  • bei plačią duombazę turintys „MagiCAD“ priedai.

Pradėsiu nuo pastarųjų, nes „MagiCAD“ yra ne atskira programa, o programinės įrangos plėtinys, skirtas šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, elektros instaliacijos bei priešgaisrinių sistemų projektavimui „Autodesk AutoCAD“ bei „Autodesk Revit“ aplinkoje. Tačiau kadangi šis tinklaraštis apie BIM, neverta aptarinėti braižymo su CAD programa galimybių. Juk BIM technologijos leidžia atlikti daug išmanesnius projektus nei tiesiog braižymo programos.

Taigi, naudojant „MagiCAD“ sprendimą „Autodesk Revit“ aplinkoje jūsų darbo vieta pasipildo daugiau nei milijonu realių MEP (angl. Mechanical, Electrical, Plumbing) elementų su realiais duomenimis, techninėmis specifikacijomis, matmenimis bei visa kita projektavimui reikalinga informacija, kuri prieinama visiems projekto dalyviams – architektams, konstruktoriams, rangovams, net neturintiems „MagiCAD“. Visgi norint naudotis šia duomenų baze jums prireiks pačios „Autodesk Revit“ programos! Kaip minėjau, „MagiCAD“ yra tik priedas, o ne programinė įranga, kurio kaina, kaip priedui, pakankamai didelė. Kitas niuansas – nors šio „Revit“ priedo duomenų bazė atnaujinama kasmet, projektuotojui reikiamų naujausių elementų bibliotekas galima gauti tik su nauja versija. Tai vienas iš šios programos minusų, dažnai minimas projektuotojų forumuose.

Be to, nors didelėje duomenų bazėje daug tikimybės rasti jums tinkamą MEP elementą, yra ir kita medalio pusė: kiekvienas iš šių elementų užima nemažą dalį jūsų kompiuterio resursų. Todėl atliekant didelius projektus pats projekto failas yra apkraunamas daugybe nereikalingos informacijos, kuri stabdo kompiuterio procesus bei, kaip sakoma, sulėtina modelio „sukimąsi“.

Kitas išbandytas ir mano, kaip inžinerinių sistemų projektuotojo, lūkesčius pateisinęs produktas – programa DDS-CAD, kurios kūrėjai tikrai sparčiai tobulina savo produkciją. Jų išsikelti tikslai neapsiriboja tik reikalingiausių funkcijų kūrimu – kuriamos galimybės, kurios praplečia projektuotojų laisvę. Ši programa yra savarankiška programinė įranga, nereikalaujanti jokių kitų programų. DDS-CAD suskirstyta į atskirus modulius, skirtus elektros, ŠVOK bei nuotekų sistemoms, pastatams modeliuoti, saulės elementams projektuoti. Kiekvienas iš šių modulių savyje turi atitinkamas projektavimo bei analizės galimybes.  Dokumentacijų kūrimas taip pat yra integruotas į kiekvieną iš šių modulių, tiesa, jis nėra prieinamas lietuvių kalba.

Darbinė aplinka nėra itin maloni akiai bei ne taip lengvai suprantama ar įsisavinama, lyginant su „Autodesk“ kurtomis programomis, kurios kiekvienam projektuotojui puikiai pažįstamos. Vienas iš labiausiai patikusių aspektų – konkreti ir greita techninė pagalba, suteikiama atsižvelgiant į problemos pobūdį, sudėtingumą ar pastabas.

Labiausiai lūkesčius bei BIM programinės įrangos reikalavimus atitinkantis produktas yra „Autodesk Revit“. Tai vieno garsiausių programinės įrangos kūrėjų darbas, skirtas pastato informacijos modeliavimui atlikti. Ši BIM programinė įranga pritaikyta tiek architektūros, tiek konstrukcijų ir inžinerinių sistemų projektuotojams, rangovams, NT vystytojams ar net užsakovams.

„Autodesk Revit“ programa leidžia sukurti išbaigtą pastato modelį (skaitmeninį pastato variantą) su visomis smulkmenomis ir jame vykstančiais procesais. Atlikus projektavimo / modeliavimo darbus pastato modelis gali būti naudojamas darbo ar detaliųjų brėžinių kūrimui, dokumentacijoms, vidinių procesų stebėsenai, pastato statybai ar net priežiūrai. „Autodesk Revit“ yra 5D BIM platforma, apimanti ne tik trimatį modeliavimą, bet ir laiko ar pinigų matą, kurie gali būti įvertinami įvairiuose pastato gyvavimo ciklo etapuose. Šios programinės įrangos pagalba galima modeliuoti pastatą nuo jo konceptualiosios fazės (idėjos) iki išbaigto statinio (angl. As built model) bei statinio galutinės fazės – griovimo ar renovacijos.

BIM schema - BIM etapai (Small)

Sekančioje šio straipsnio dalyje konkrečiau apžvelgsiu šias labiausiai inžinerinių sistemų projektuotojų lūkesčius atitinkančios programos galimybes: funkcionalumą, modeliavimo, komunikacijos ir analizės įrankius, klaidų nustatymo būdus, pakitimų valdymo ir kiekių apskaičiavimo priemones. Ir dar šiek tiek daugiau. Bet apie tai – kitą kartą.

Susiję straipsniai:

Žvilgsnis į BIM iš programinės įrangos pusės. I dalis

Share Button

Leave a Reply